(liūdnai)

- eime ten, kur byra
dylančio mėnulio dulkės,
įmerksim kojas  į ledinį žvaigždžių spindesį -
lig kelių įklimpę į vėstančią kopą
pavirsime smilgom.
- sapnuosime ilgai –
ir saulėj išdžiūvusios mintys,
smėliuotom vėjo kojom mindomos,
kartais nubus
nuo lašo lietaus –
„mes buvom žmonėmis seniai, seniai“
tik
smilgų migloj
įklimpęs lig kelių
vargšas nudilęs mėnulis
              pavirsti smilga negali.