Rašyk
Eilės (73628)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10399)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1126)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pasikinkęs vėją ruduo lyg pašėlo,
Purtė obelėlę, krito obuolėliai,
Verkė obelėlė jos mažų vaikelių,
Sudaužyti guli tarytum bedaliai.

Siautė beržynėlį, lenkė viršūnėles,
Bandė nudraskyti žalius drabužėlius,
Nors gerai žinojo, kad ne tas dar laikas,
Bet paliest norėjo lyg mažytis vaikas.

Oi tu rudenėli, mažas tu vaikeli,
Dar paauk truputį pas savo tėvelį,
Kai išmosi savo rudenio gudrybių,
Marginsi ir keisi mūsų kasdienybę.

Ir laimingi žvelgsim į spalvų paletę,
Jokios laiko rūdys dar nebus palietę,
Džiaugsis jaunas, senas ir visai dar vaikas,
Ir auksinis klevas, baravykų  laikas.
2020-09-10 23:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-11 18:50
Nuar
Geras teminis eilėraštis, kuris tiktų ir vaikams. 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-11 12:51
GMS
GMS

gera skaityti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-11 09:07
Laila
Ruduo-išminties, brandos metas. Man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-10 23:26
Ana Alex
Ir laimingi žvelkim į spalvų paletę,
Jokios laiko rūdys mūsų... nepalietę!


pė. sė. už nuotaiką - bučkis. :O)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą