Rašyk
Eilės (78151)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Baltas sapnas suvyniojęs šiltai savo saujoje, laikė mane, kai pasigirdo beldimas į duris.
- Taip, - paleidau užmiegotą žodį į ryto vėsą.
- Labas rytas, Vilija, - išgirdau pažįstamą, vyrišką balsą.
- Sveikas, Dikai. Ačiū tau. Jau keliuosi.
Atsisukusi į langą, pro kurį matėsi pušys, nusilenkiau naujai dienai.
Staliniame kalendoriuje užbraukusi sausio 14-ą dieną, palindau po šilto dušo srove.
Šiandien paskutinė mano diena jogos stovykloje. Įsliuogiau į baltas kelnes, užsimečiau lininį švarką, įšokau į batus ir lėtu žingsniu nusileidau laiptais. Pravėrusi laukujos duris, išnirau į penktadienio rytą. Batai mirko nuo rasos krislelių, o aš iš lėto keliau rankas, derindama su kvėpavimu. Rytų kultūros tai-chi plastiški judesiai sustygavo mano vidinę terpę. Sfinkso žvilgsniu tirpdžiau tolius. Staiga pastebėjau pamiškės pievoje kažka judant. Pilkas padaras lėtai judėjo žalumoje. Įsižiūrėjus geriau, atpažinau stirną, romiai rupsnojančią žolę ir didelėm akim dirsčiojant į mane. Stovėjau sustingus, įbedus žvilgsnį į laukinį padarėlį ir negalėjau atsistebėti, kad stirna nebaikšti, bet priešingai, drąsi tarsi išlepusi naminė telyčiukė. Norėjosi likti gerėtis šiuo reginiu, bet pusryčiai jau laukė salėje, o aš dar norėjau išdelioti atsisveikinimo auksines širdutes, kurias karpiau iš kieto popieriaus.
Pusryčių metu susirinkusiems stovyklautojams pasakiau atsisveikinimo kalbą, kurią nulydėjo plojimai.
Tepiau braškių uogienę ant olandiškos duonos riekės, pyliausi arbatą ir negalėjau apsiprasti su mintim, kad rytoj pusryčiausiu ne prie šio stalo. Šalia mano lekštės gulėjo kruvelė nuotraukų, atvirukų, knyga bei mažytė dežutė. Paėmiau nuotrauką su kylančios saulės vaizdu virš miško ir atvertusi kitą pusę perskaičiau: "daug laimės bei sėkmės, miela mistike. Margarita". Kita atvirutė - rankų darbo, ant kurios priklijuota popierinė nosinaitė, o šalia juokingas užrašas: "kol spėsi manęs pasiilgti, pasinaudok ja, ilgesio ašarom
nubraukti. Liusjena." Atidariau žalsvos dežutės dangtelį ir nustebau, pamačiusi ten laikroduką.
- Kaip miela. Labai ačiū, Liusjena. Tik man sunku priimti šią dovaną, - padėkojusi draugei, prisipažinau atvirai.
- Tu radai kelią į mano širdį ir aš noriu, kad tai žinotum. Dabar nereikės tau vėluoti, - šypsojosi nuoširdžiai šviesiaplaukė olandė.

Po pusryčių nuėjau į savo kambarį. Išsitraukiau miniatiurinę Budos skulpturelę iš lagamino ir, suvyniojusi į melsvą popierių, išėjau ieškoti žmogaus, kuriam padovanosiu šį laimę bei ramybę nešanti daikčiuką.
Kieme kaktomuša susiduriau su Diku.
- Aš tavęs ieškojau, - pasakiau paprastai ir padaviau dovaną.
Raukšlėti vyriški pirštai išvyniojo popierių, ir saulėje nušvito vyšnių spalvos skulpturėlė. Apsikabinome kaip seni geri draugai.
- Nuoširdžiai ačiū, Vilija.
- Jis atneš tau laimę bei ramybę.
- Aš taip pat tau kai ką turiu, tik mano kambaryje.
Nusekiau paskui į antrą aukštą. Paėmęs nuo stalo nedideli paketėlį, įteikė man. Paspaudžiau pirštais, geltoname popieriuje įpakuotą, kietą plokštę ir ėmiau plėšti nuo jos traškantį popierių. Delnuose suspindėjo gelsvo vario metalas ir tarp jų pamačiau  smalsiai besišypsancias pilkšvas akis.
- Šis antikvarinis veidrodėlis iš tolimos praeities. Įsivaizduok moteris, kurios matė savo atvaizdus jame, nešiojo lagaminėliuose, kabino ant sienų miegamuosiuose, - porino senienų parduotuvės savininkas.
Atsargiai braukiau smiliumi per gelsvo vario veidrodėlio rėmus ir vaizduotėje iškilo Olandijos karalių Het Loo rūmuose matytas Annos Paulovos (1754-1801) Rusijos caraitės, vėliau tapusios Olandijos karaliaus Willem II žmonos paveikslas. Jos proproanūkei - dabartinei Karalienei Beatriks, s. Tretjekovskio direktorius padovanojo šį caro Aleksandro I dukters paveikslą. Annos palaikai ilsisi Delft mieste, kuris randasi vos 10 kilometrų nuo Roterdamo.
Antikvariniame veidrodėlyje, kurį dar vis laikiau savo rankose, mačiau spindinčias savo pilkšvas akis.
- Noriu, kad į jį pažvelgdama, pasijustum laiminga, - nuoširdžiai palinkėjo Dikas.
- Tai neįkainuojama dovana, mano drauge, - pasakiau ir dar kartą apsikabinome vienas kitą atsisveikinimui.
                  2004
                  Oostvoorne
2004-01-27 18:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-28 09:54
Ievų Pūga
Antikvarinis veidrodelis leido nuklysti i tolima praeiti , kur puikiai susiriso istorija su pasakojimu. Manau inteligentiska Lietuvos zmogu sudomins Olandu istorija , persipynusi su mums pazistama Rusija. Tai menas- i du sakinius sutalpinti visa istorijos pamoka. Teko ties tuo daug padirbeti . Kas zino, gal ir Anna laike savo rankose si antikvarini veidrodeli , ar jos kambarine? Daugelis is Lietuvos atvyksta pasizvalgyti po Roterdama , gal sudomins uzsukti ir i Delft.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-28 02:57
opa
opa
Atsargiai braukiau smiliumi per gelsvo vario veidrodelio remus ir vaizduoteje iskilo Olandijos karaliu Het Loo rumuose matytas Annos Paulovos (1754-1801) Rusijos caraites, veliau tapusios Olandijos karaliaus Willem II zmonos paveikslas. Jos proproanukei- dabartinei Karalienei Beatriks, s. Tretjekovskio direktorius padovanojo si caro Aleksandro I dukters paveiksla. Annos palaikai ilsisi Delft mieste, kuris randasi vos 10 kilometru nuo Roterdamo.
du sakinukai,o visa istorijos pamoka.....km to reikejo....???
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-27 21:36
pabaiga_
Vilija, tuo nupjauta as ir norejau pasakyt, kad nupjauta. Juk zinai, ka sitas zodis reiksia (zinoma netiesiogine prasme. Ir naudojamas kaip zargonas) :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-27 19:04
nava
man šiandien sunki diena tai noriu, kad nors tau geresnė būtų. duodu ////, kad pakeltų vidurkį. aišku, jei būčiau iš tiesų kilni tau viso šito nesakyčiau, bet kaip minėjau šiandien man nekokia diena...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-27 18:44
pabaiga_
pasakyciau - nesamone... atleiskit, bet cia biski nupjauta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-27 18:25
rimšė
Nusilenkiau dienai, išnirau į rytą - jaučiamas "susigyvenimas" su likimo dovana BŪTI...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą