Rašyk
Eilės (73628)
Fantastika (2197)
Esė (1498)
Proza (10399)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1126)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Mes šokome, nežinau,
kazokiškus, gal karaimiškus,
gal turkiškus, o gal šokius Sakartvelio.

Mes rankom sukibę,
it taptų lietum, ranka
tava, Chalstono skrydyje

Mes, kūnas į kūną
marių bangoms į
krantą kitą.

*

Mes parketą užklojom,
gobelenu Katana,
ženklais, ratais, vitražais

ir tavo akys,
išbyra delne
ir gerias. 

*

Liežuvį užpyliau,
užmerkiau delnus
tu bučiavai akis

ir žvaigždės sukasi
aplink planetą
kur gi tu? kur

ir ten visai negilu,
ir ten smiltys,
glosto pėdą šokant

o ledo ten nelauk,
o ten žiema, švenčia
vėjo varoma.

*

Mes šokome kits į kitą,
su meile ir beprotišku pykčiu,
ir raudona akis tau grįžo tiesiai į širdį

ir rankos ten užvirė švente
ir jūros virš galvos ir debesys
po kojom

išvirusiąm liežuviui,
*

Apie kelionę iš amžinybės atgal.

*
-Nešauk! Aš kai ko turiu!

*

Štai čia laikas ir kelias be galo nuščiuvo ir stabtelėjo.
Saulė, taip pat sustingo kitoje pasaulio pusėje
ir žvilgsnis šios strigo į valtele keliaujančius draugus,

Miške šiuo metu būta šešių žmonių.
Nors apie tai liežuvis vis dar nežinojo.
Medžiotojas - žvelgė į keliaujantį piligrimą,

Du švieži bičiuliai valtyje lydimi Kleopo,
senojo žvejo, ir kitą pus laukiantis Šamanas.
Ir man traukiant iš už skverno raštuotą grafiną

- pabunda iš košmaro Jaunuolis, o kambaryje tamsu.
Aplink jį septintus metus voliojas spagečiams lėkštės
ir televizorius pastrigęs kartoja - vėl jo pabudimą.

ir stojas Jaunas prieš drobę, vienintelę brangią
ir potepiu jungia šio teksto kraštus.
Jis paliečia drobę, ir kažkur ateityje jam suvirpa širdis.

Jis papučia dūmų ir pelenais pažymi akis
jis užpila marsu liežuvį
ir atsidusa vėl čia.  vienas.

*

Kelio gale buvo medžiotojo bokštelis
Ir Jaunas, nepatyręs medžioklis akim neįtiki,
patį Keliaujantį studentą mato.

O jis tik šypsnį, akį mirkt,
jau taburetė, kilimėlis,
čia tau iš kart gal du? 

čia gal dar kitam kartui pasilik?
čia žiu jau mūzos, čia jau žiu,
paleido šautuvą ranka.

čia jau tu įžvelgi melus, ir visą tiesą.
čia tu akis suki, ir valios ieškai.
ir bučiniui dar nesiryžęs,

palieki kūną,
pėsčiom keliaujantį į kitą krantą
mariose save randi.

*

Kažkas pabeldė į Jaunuolio duris,
kol šis liejo popieriun kopas
ir širdis rodos pirmą kartą vėl laukė.

*

Aš Jums nepasakosiu apie tai kas įvyko
šventyklos sode, nes ten mažoji legenda.
Tačiau susipažint dugne puodelio,

susirinko ketvertas - kitoj pasaulio pusėje.
- Šamane Šamane, ko mes nežinome?
- Tiesk ranką ir greit sužinosi.

- Paklausk berniuko, ar jis patikėtų, jog nieko netrūksta?
Ar amžius jis ieškoti pasiryžęs?
Štai kelias ir jis jungia du galus,

vienam jūs rasti viso pradžią, kitam nerasit galo,
čia kirs kryptis ir pažadėta čia RUTULYS
ir jo širdis ir kalnas ir dar girtas garvežys.

čia dar stotis ir varpui skirtas kalnas
čia išvažiuos kai tik atvers duris
kai mėnuo tau šešėlį meta.

Tėra vienas kelias.
Tėra vienas kelias iš čia.
Tėra vienas kelias iš čia.

***

Legenda gali čia baigtis.
Nes kiekvienas žaidėjas pasirenka savo kelionės kryptį.
Kas esi tu mano mielas drauge? kas esi tu?

Aš nebenorėjau nebenorėti ir man radosi metas eiti,
eiti atgal į save, nes bedugnė tamsi, begalo begalo
ir kas esi tu mano mielas drauge, tas kuris akistanton stojo,

su ta puse, kurios nematė niekas kitas?
Nesvarbu nesvarbu, nesvarbu.
*

Jaunuolis apėjo kambarį ratu ir pažvelgė į kilimą.
raštuotą, sodrų, žaliai raudoną, auksu ir dangaus mėlu.
kas esi tu? pagalvojo jis sau ir išėjo į vonią.

Čia augo kalnas ir žvelgė Jaunuolis naktimis į mažyčius vabalėlius,
kurie čia ir dabar skinasi savo teisę būti.
Matė jis ten save, didingoj nežinioj, išlipti pagaliau iš sapno

ir vėrės saloj vartai, kitoje pusėj kalno, ežero dugne,
ten kur esą visatos kamštis.
tumpt. kartą Kalną nuleido į kanalizaciją.

ir kalnas niekada nebebuvo toks pat.

*

- Nešauk.
- Kas tu? 
- Aš draugas.

tyla
tyla
tyla

- kas kitoj pusėje, kur saugai?
- nie - ko.
- mmm

*


- Aš tau sakau, jis pats rankas iškėlė, kartu su šautuvu.
- Pilk pilk, dar du.
- man gaila to jaunuolio, kad išviso išėjo, bet pamatyti savo akim gi turėjo.
- kai grįžau, kai grįžau keliu ir buvo metas mūs likimams prasilenkti,

mes šokom, kazokiškus,
karaimiškus ar turkiškus šokius,
ir vien dėl tos akimirkos ir verta,
nes mūsų kūnus nešė bangos
plovė mus lietus.


132709092020
2020-09-09 13:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-10 13:25
neberijus
niekas geriau nešoka už Sakatvela. jie pasiųtę. labai ilgas. skaitai lyg žiūrėdamas į krintantį vandenį ir nesupranti ko ir kaip jis čia krenta vietomis. vietomis gražu, o dėl ko net ir neaišku. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą