56. Fėja 2

56. Fėja 2

Buvau aš apžavėtas fėjos.
Kažkas net suvirpėjo sieloj.
Tikėjau jos gerumu šventai,
Bet pasirodė tai tik pažadai.
Žadėjo man jog suartėsim.
Jog kartu skraidyt pradėsim.
Bet fėja juk tokia lengva.
Aš nepakilau kartu su ja.
Pleveno ji tik virš manęs.
O man beliko tik savęs nekęst.
Su tokiu švinu širdyje
Aš vargiai skrisiu ateityje.
Pašokt nuo žemės aš bandžiau.
Tik vėl ant jos aš nukritau.
Beliko laidot svajones.
Palikti fėjai ramunes.
Lai skraido sau toliau lengvai.
O aš svajosiu realiai.
Lai svajos būna kaip vanduo,
Kuris duotas gyvybei.
Net švinas manoj širdy
Aptirpsta būnant užmoršty.

A. G.