55. Geros širdies ambasada
Gavau iš Dievo gerą širdį.
Kuriems galams? Kam to reikėjo?
Šių laikų mutantų labirinte
Ją kasdien ėda, kas tik panorėjęs.
Nagus, dantis suleidžia drąsiai.
Į žaizdą spjaudyt nenustoja.
Lyg malonumą jausdami ir džiaugsmą
Pakėlę galvą nurisnoja.
Skaudu, sunku be galo būti.
Mutantų apsupty bandyt gyventi.
Geros širdies ambasadoriumi būti.
Su žiburiu širdy šviesos ieškoti.
Aš tik žinau - esu ne vienas.
Yra. Tikrai yra ši ambasada.
Sutiksiu artimą sau sielą.
Kartu ieškosim mūsų ambasados.
A. G.