ant kelių maldomis
perpus su keiksmais
kamputy ant žirnių
praklūposiu dienas
kai visa populiacija
dalinasi autografais
ir visus slankstelius
surikiuoja po stiklu
neskaičiuosiu jų
baltų kietų žirnių
vis vien ne perlai
antikvaro slapta
parduoti jis man
po liežuviu deda
sako pajusk skonį
visiškas melagis
po mano keliais
jų gal tūkstantis
niekad anksčiau
tiek perlamutro
nemačiau akyse
nei ant liemens
pabertų žirnių
mažų mėlynių
sakai nesiskųsk
negražbyliauji
riedlentę uždedi
ir ritinėjame
kol ima blizgėti
žirniai ne perlai
užtat balti žali
visada primena
kaip kandžiojau
visą tūkstantį bet
pritrūko vieno
kad šecherezada
su maišu ant galvos
ateitų ir uždusintų