Įkalintas savyje bandai ištrūkti,
Iš narvo pavadinto kūnu.
Perpildyta siela plėšo odą iš vidaus,
Tik niekas nemato, nes lūpos apgaulingai kilsteli pamačius tave.
Tik trokštu lietaus iš laisvės lašų,
Išlaisvinančių sielą iš narvo nykaus.
Daugybę spalvų delne aš laikau,
Bandančių nors trupinėlį išlaisvinti sielos.