Rašyk
Eilės (73960)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10425)
Vaikams (2533)
Slam (49)
English (1129)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







kaip tu gali dar išbūti kai visas kūnas apvytas
aukštos įtampos laidais įsipjovusiais į odą
ir sproginėjančios venos
nuo gniaužtų ir nuo pajūrio šlaito
šoka širdis tartum paaukota išplėšta ir iškelta
laukinių vado rankoje
spurdanti riaumojančios minios akivaizdoje
skalpeliu laidus mus jungusius atlupinėju traukau
jie sproginėja kibirkštimis atsilupa ir atšoka

kūnas eižėja paviršiumi tarsi dažai
seni atsilupinėja ir atsiveria mūsų buvusios graviūros
restauratoriai aikčioja ir stveriasi ginklų
šepetėliais ir mentelėmis mane knibinėja
atveria dar pačiam praeity nepastebėtus ornamentus
kai dar buvome palaiminti pirmaisiais bučiniais
dabar tik mirkau pirštą į nakties juodą tušą
ir išvedžioju tavo kūno linijas į praeitį
nulaša paskutinis jau taškas

jau užkastos mūsų dienos
pašarvotos ir besišypsančios kaip kažkada
balzamuotos atminties kertėse vėjais durys
varstomos tarp pamiršta ir nebepajudinama
miršta paprasčiausiai kai kažkas iš pasalų
jas nužudo

išverkit man batų raištelius ir uždarykit dabar
aš noriu pabūti vienutėj belangėj ir vaizduote
piešti duris ant drėgnų sienų pabėgimus į kitas planetas
uždarykit mane ten kur laidai tarp mūsų niekur nebeveda
ir širdžių orbitos nebesusikerta

į ramų miegą vis dar atsitrenkia išsibėgėjęs
traukinys ir tu visas šlapias prakaitu
bėgi jų vagonuose nerimas plūsteli bangomis
iki pat paskutinio vagono išdaužia ten iliuminatorių

vagonuose mes su tavim dalimis ketvirčiuoti
vagonuose mūsų pykčio skalda suberta
tranzitu išvažiuoja už nakties ribų kur tamsa viską
praryja kas būta šviesaus nebeliko tik lyja
tiesiai į veidą apsiniaukus praeitis varvančiais šešėliais
per stiklą į prabėgančius vaizdus kai buvom dviese
ir mūsų sutrupintos į šipulius naktys pažyra
į karsto dangtį it smiltim iš delno pajuodusio pabertos
dunksteli į sapną kai miegi lauke susirangęs
automobilio salone viduržiemy šalta
kai visi jau išvaryti į lauką jausmai iš krūtinės
apipiltu žibalu ir užsidegu pats kad bent kiek dar sušilčiau
rankas kurios vos tik palietus tave sušąla galūnės atsiminimais
aš išsivaikščioju tas naktis su viskio buteliu rankoj kitoj
mūsų nakties žodžių katakombos
sugniaužtos pabalusiais krumpliais
katakombose kur mes pasiklydę
kur nepadorūs grafičiai
ant kiekvienos praskleistos mūsų dienos it kasdienybė
ir laikaisi iš paskutiniųjų kad netrenktum į sieną
kad nepratrūktum nutraukiu dar vieną laidą
ir nupurto elektra ir nusikratom vienas kitu

vis vien jau tavęs nesutiksiu toje naktyje nors gal ir norėjos
taip netikėtai pabusti šalia kur be vietos
bandei susirasti sau nišą patamsy bet tu miegojai taip ilgai
kad mūsų sapno veidas susiraukšlėjo
ir jo nepažinau kai pro šalį praėjo
nesugriebiau už rankos ir nuo tada mums
vis mažiau vienam kito ėmė reikėti
vis mažiau norėjos turėti

nebepamenu jau nei vieno mūsų apsikabinimo
kuris nepanašėtų į žmogžudystę už kurią nebėra
kam kalėti

aš roko žvaigždė besikratanti ant scenos elektros kėdėje
kaklas apvytas laidais jų galuose mikrofonai it kobros pakyla
prie burnos ir aš rėkiu į juos užklijuotomis lūpomis plačiu pleistru
aš visas tavo tada buvau
aš pabundu nuo to vaizdo prakaitu žliaugdamas ir iššoku
iš vagono kuriame tavo sapnas man iškasė duobę

išverkit man batų raištelius iš šito sapno
aš eisiu basomis vis vien per šitą naktį vienas
ir galbūt visa tai tik dėl to kad suprasčiau
išėjimo reikėjo ieškoti pirmiausia savyje
iš tavęs
mano buvusi kamera aš kitame
jau savyje kur nėra grotuoto manęs ir galima
jau atiduoti batų raištelius įsiversiu ir nulapnosiu
ten kur vėjas nuneš kur dar nebuvo mano
širdies įminta tikriausiai bus tai pajūris
ir ošiančią bangą priminsiu ir nepaleisiu
ja it apklotu apsiklosiu nuo pasaulio tamsos
mintyse vaikišką skaičiuotę niūniuosiu
ir tave pirmą išskaičiuosiu paprasčiausiai tau pasakysiu
„tu iškrenti“ ir aš lieku be tavęs šiame žaidime
kurio nebemokam mes žaisti
ir aš išaugau tavo tramdomuosius marškinius
taip kaip išauga per naktį pabudimas
2020-09-05 19:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-06 11:37
var_a
daug visko nevaldomo fatališko, pritrupintos 'pykčio skaldos', iš kurios būtų įmanoma sudėliot gražų reljefą, 4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą