saulė teka 6:31

pučia rytas į veidrodėlį garą
kol regėjimo laukas apeina migla
nebesimato
                     neivakarneidabar
prisigalvojimai apvaliam veidrodėlyje
iš rankinės kišenės

per ryšku suvokti iš ryto laimę
suka žvirbliai keturis kampus
lauko kavinės staliuko
čirškia nerūpestingumą ausinėse
miestas po šydu

miglos virvė stogais pro langus
įsirango į pagalves
                                kodėlnevėluoti
elektros stulpai padūmavę
su belipančiais į juos taksistais
po naktinės pamainos ryto apžvalgai
kur greičiausiai verda kavą

net nupurtyti nelipa žemėn
susimojuoja juodais skvernais
ir sklendžia ant raudonų čerpių
aptarti kam pavyko
                                 pripūstmiglos
vis viena rūke nesimato akių

netikęs rytas vėluojančiam į stotį
niekasnegreitėja
               mato kvadratėliuose
                                    taksinėrairnebus

l ė t a i i r d a r l ė č i a u muša laikrodis
žmonės dairosi ar nesibaigia pasaulis
skrebenantis stiklą išbalusiais pirštais

išbalusiais veidais
po naktinės pamainos
siuva žingsniais naują pasaulį
                                  sauleitekant 6: 31
ar nuveš taksi pasiklydusį
bent iki spalvotos popietės akligatvio
kai garo piešinys ant veidrodėlio
skirtas pasitikrint ar grįžta
nepažinęsmirties
kvėpavimas
______

iš tylos
tolydžiai
ryškėja atvažiuojančio autobuso garsas
pirmas ir paskutinis iki saulė
sutraiško miglą