...

Rašau, nes tai vienintelis būdas išsišnekėti. Kitaip skauda. Kaltas esu pats. Ją vėl ižeidžiau - ji išėjo iš mano gyvenimo. Tyliai, kaip visada, išeina. O aš likau - tapau pažeidžiamas, mano siena pastatyta prieš žmones griuvo. Slėpiausi nuo visko savyje, neprisileidau nieko. Ji neprašė nieko, nereikalavo. Ji tiesiog norėjo padėt. Padėjo.... Po tiek metų draugystės, jaučiuosi taip, kaip ir prieš ją - žvelgiu į pasaulį su nerimu ir liudesiu. su skausmu ir ašaromis. Nuo šito ji žadėjo išgydyti... Nemelavo. Tiesiog nepajėgė. Užsibrėžė perdaug ir pasiekė. Kai gavo ko norėjo tapau nebereikalingas. O man jos reikia. Nebemoku gyventi kitaip. skauda... Velniškai skauda. Bet viskas turi savo gerąją pusę. Dabar mano gyvenimas, mano viltys tyliai nurims.