Rašyk
Eilės (73719)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10405)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Autorius Pranas “Tai vis per tą kuris ant kalno…”



Iš už kalnų nieko gero nelauk
E. A. Poe


Neabejotinai visiems žinoma, jog nuostabiausia vieta pasaulyje yra, – arba, deja, buvo, – mažas Kretos miestelis Rodakina. Turint galvoje, kad jis įsikūręs pačiame salos užkampyje, atokiau nuo didžiųjų kelių, visai galimas daiktas tik nedaugeliui mano brangių skaitytojų teko jame pabuvoti. Todėl tiems, kam neišpuolė ši laimė, visiškai vietoje būtų pateikti šiek tiek informacijos apie patį miestelį ir jo kilmę. Juoba tai būtina padaryti, mat turėdamas vilties sužadinti jūsų užuojautą miestelėnams, dabar ketinu papasakoti apie siaubingus įvykius nutikusius čia ir amžiams sudrumstusius nerūpestingą bei kupiną malonumų rodakiniečių gyvenimą.

Remiantis seniausiomis legendomis, jaunasis pramogų ir linksmybių dievas Dionisas sykį medžiojo laukiniame Rodakinos slėnyje, kai staiga išvydo dailų jaunikaitį rymantį dauboje prie šaltinio. Ak ir krito jis šėlionių dievui į akį! Pavertė klastingasis Dionisas šaltinio vandenį vynu, apžavėjo jaunikaitį savo kerais, suviliojo, nugirdė ir čia pat karštai pamylėjo. Ten, kur krito dieviška sėkla tuojau skleidės gražiausi žiedai, o puikiausia jų tarpe – pražydo Narcizas. Toks tat buvo jaunikaičio vardas, kurio nelemtis, kaip žinia, apdainuojama kitame skyriuje, bet šiame padavime jo vaidmuo jau ir baigtas.

Tuo tarpu apie vyno versmes, trykštančias iš pačių žemės gelmių, veikiai pasklido kalbos. Stebėtina, o vis dėlto gryniausia tiesa – apylinkėse, kad ir nelikus jokio gėlo šaltinio, netrukus nei iš šio nei iš to išaugo gyvas ir triukšmingas kaimelis, tuojau pagarsėjęs linksmybėmis ir nesibaigiančiais festivaliais.

Pats slėnis iš visų pusių apsuptas stačiomis kalvomis, ir pietinėje pusėje skalaujamas audringos jūros bangų, buvo sunkiai prieinamas atsitiktiniam užklydėliui. Todėl laisvųjų rodakiniečių beveik visiškai nevaržė išorinio pasaulio nuostatos bei prietarai. Gyveno jie kiekvienas kaip išmanė, nekaišiojo nosies kur nedera ir nesidomėjo kas vyksta anapus kalvų. Toks neįprastas elgesys, turbūt, paaiškinamas paprasčiausia priežastimi: likęs pasaulis jiems atrodė niūrus, kupinas negandų bei nepritekliaus.

Kalbant apie patį miestelį, koks jis buvo tuomet ir niekada daugiau nebebus, reikia pažymėti, jog ankštas jo užstatymas ir eklektiškas architektūrinis ansamblis, be jokios abejonės turėjo ypatingo ir niekur kitur nesutinkamo žavesio. Siauras gatves iš abipus buvo apstoję įvairiaspalviai nameliai, pasižymintys netikėčiausiais inžineriniais bei konstrukciniais sprendimais. Gyventojai statė sau būstą pernelyg nesukdami galvos, statė iš to, kas pakliūdavo po ranka, puošdami ir apdailindami savo statinius kiekvienas kaip jam atrodė gražiausiai.

Visi nameliai be išimties turėjo priestatus, prie kurių, savo ruožtu, buvo prilipdyti dar kiti priestatai. Žinoma, visi jie išsiskyrė vis kitokiom spalvom ir vienas į kitą nė iš tolo nepanašiais projektais. Kiekvienam nameliui ant stogo stirksojo dar vienas namelis, kuriam ant stogo buvo užkeltas kitas namelis, o šiam dar vienas ar du prielipai besistiebiantys į pačias padanges. Todėl nenuostabu, kad aukščiausiai iškelti statiniai, vadovaujantis elementariais dėsniais, karts nuo karto neišlaikę nuslysdavo ir zmekteldavo tiesiai į gatvę. O pagal rodakiniečių supratimą, kas nukrinta iš dangaus yra nuo Dievo, ir neliečiama. Aplinkui krituolį, savaime suprantama, tuojau išaugdavo nauji priestatai ir priestatėliai, į padanges veikiai iškildavo spalvingi daugiaaukščiai bokšteliai ir taip toliau...

Tokiu būdu miestelis tiek sutankėjo, jog pagrindinėse gatvėse nebeliko skersgatvių. Žinoma, visos nuorodos išliko, tereikėjo užeiti į bet kurias duris, o kadangi kiekviename būste buvo iš anksto apdairiai pasirūpinta dviem išėjimais, galėjai patekti kur tik užsigeidęs. Tiesa, kalbant apie geismus, rodakiniečiai buvę tokie svetingi, jog pravėręs duris, vargu ar būtum lengvai ištrūkęs nepavaišintas svaigaus vyno taure ar kvapnia nektarinų uogiene. O galbūt išgirstum kvietimą net ir meilės kalba – linksmybės jiems buvo užvis svarbiausia.

Tačiau apart to, kad buvo uolūs statybininkai ir nektarinų augintojai, slėnio gyventojai garsėjo kaip nagingi medžio drožėjai bei skulptoriai. Žinioj, čia verdamas nektarinų džemas garsėjo toli už Rodakinos ribų, o štai medžio drožybos šedevrus galėjai pamatyti tiktai pačiame miestelyje ir niekur kitur. Visų be išimties raštų bei medžio skulptūros motyvas buvo įkvėptas atiduodant pagarbą dieviškam Dionisui ir minint legendinę sueitį davusią pradžią miestelio įsikūrimui. Savo plaktukais, rėžtukais ir kaltukais vietiniai meistrai, kur tik ištaikę vietos, kaleno puošdami namų duris, langines ir pakraiges įmantriais raižiniais atkartojančiais įvairiausių proporcijų vyriško organo atvaizdus. Tačiau patikinu jus, kad ir nenutoldami nuo užduotos tems, visi raižiniai buvę itin išradingi, virtuoziški ir stebėtinai tiksliai atkartojantys gyvą natūrą.

Vis dėlto toli gražu ne drožinėjimas, ne statyba ir netgi ne uogienė iš saldžiausių Rodakinos vaisių teikė jiems begalinį ir nesiliaujantį džiaugsmą. Įstabiausias dalykas buvo tas, kad visame slėnyje niekas neseno! Štai toks buvo iš žemės trykštančių dieviškų versmių poveikis. Kadangi linksma Rodakinos liaudis jokiais laikais nesibodėjo taurės ir gėrimo, savaime suprantama, visi jie buvo jauni, sveiki ir nuostabiai gražūs. O kas gi rūpi veržliai ir sveikai jaunystei? Štai taip jie ir leido dienas, pilnomis saujomis semdami iš gyvybės šaltinio, drožinėdami medį bei virdami nektarinų uogienę, dainuodami ir šokdami prie naktinių laužų, ir visaip švęsdami nesibaigiančią ir kupiną malonumų gyvenimo šventę. Ir smėlėtame paplūdimy, ir nektarinų giraitėse, ir paties miestelio gatvėse dieną naktį galėjai girdėti sklindantį juoką, dainas ir nuodėmingos meilės garsus…

Vienintelis nesikeičiantis dalykas šiame spalvingame šurmulyje buvo jau minėtas stebuklingų galių šaltinis, trykštantis pagrindinėje aikštėje pačiame miestelio centre. Aplink jį sukosi visas slėnio gyvenimas, jam rodakiniečiai skyrė savo padėkas bei maldas, nešė užaugintus nektarinius kaip auką, mainais semdami pilnus ąsočius iš amžinos jaunystės versmių.

Siekiant įamžinti dievišką globą, patys sumaniausi Rodakinos meistrai milžiniškame granito luite išskėlė tikrą meno kūrinį – Dioniso fontaną! Sakytum akmeninis obeliskas viršum miestelio stogų stūksojo iškilusi įstabaus grožio skulptūra, skalaujama iš jos viršūnės besiveržiančių vyno versmių. Ir jeigu dabar pamėgintume apibūdinti neapibūdinamą, ir pasakytume, kad šis neprilygstamas meno šedevras buvo tiesiog falo formos ar panešėjo į jį – vadinasi būtume pasakę lygiai nieko! Iš tiesų gi, centrinė fontano figūra preciziškai tiksliai atkartojo vyrišką lyties organą pačioje iškilmingiausioje būsenoje, šitaip dar sykį pagerbiant miestelio įkūrimą inspiravusį legendinį įvykį.

Ne veltui ant visų namų ir namelių, priestatų ir priestatėlių plevėsavo vėliavos su trykštančio fontano atvaizdu. Kiekvienoje vėliavoje laisvu pasirinkimu puikavosi vienas iš trijų devizų, bylojančių sekančias tris per amžius nekintančias nuostatas:

Tegul vynas liejasi laisvai!
Tegul būna meilė!
Tegul jūra ir kalvos saugo laimingą Rodakiną!

Štai ir aprašiau jums nuostabiausią slėnį pasaulyje. Ak, kokia širdgėla apima mane žinant, kad toks nuostabus paveikslas turėjo apsiversti atbulas ir negrįžtamas…

Nu ir pizdum, čia ir pabaikim. Tokios ilgos ir painios istorijos tikrai ne šiems amžiams, jos tik sukelia žiovulį ir skrandžio trikdžius. Visiems linkiu gerai atšvęsti savaitgalį, kantriausiems vėliau trumpai išdėstysiu ne taip jau svarbius, bet lemtingus miesteliui įvykius, o kitiems ir tiek turėtų pakakti, tad keliu skrybėlę ir ačiū jums už vargus!

2020-08-29 19:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-23 21:19
Damastas
3.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-06 12:10
languota
3
čia ir pabaikim stop Dionisui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-06 08:51
Tiffany neskaitant šuns
Gražu. 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-06 00:31
varna
4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-05 10:28
Loke1
Šis įmantrus oratorius gali viską gražiai pateikti. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-05 10:27
Loke1
Po truputį prideda pikantiškų detalių, ir rimtu veidu prašoma nesijuokti. ;)
Tik kodėl mirtis? Čia nemirtingumas;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-09-01 20:22
troliss andusas
Legenda, kuri pasakoja iš visų pusių apie ištakas šėlionių. Rodos, nusikels toliau primityvaus potraukio ir pamatys knygos viršelį, bet greitai vėl grįžta pažiūrėti į tą patį mažutį ir skėsčioja rankomis jo grožio apakintas.
Be abejonės 1,4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-30 09:21
twentytwenty
Informatyvu
Tik kam keiksmažodis, paźadint, atseit, nenuobodu buvo.
4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-08-29 21:52
laskraduškė
ačiū kam tai už penketą ir tam vaikui trumpom kelnytėm už kuolą
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą