Romantika, tačiau vien tik
Gamtos grožybių nepakanka.
Žalių, be galo virstančių
Bangų ošimo negana.
Net jei ir gera eiti
Įsikibus vėjo aitvarui į ranką.
Nesuprantu aš žodžių kalbančių
Jo svetima ir tolima kalba.
Priekį manęs nežinoma,
Ilga platybė begalinė.
Atsigręžiu atgal, o ten
Dar nenueito kelio pabaiga.
Kiek garsiai aš bešaukčiau
Tuščia, - vėjo artuma ledinė.
Ji visą dieną kūną šaldo,
Bejausme, stingdančia ranka.