Atrodo, iš tiesų
nedaug ko reikia –
nedėlios rytas vėl ant kelio
ir raitelis – tas pats.
Gebu ir vėl po šimto metų
nujot pas Ievą kaip tada.
Smagu širdy.
Kepurė pakreipta ant šono –
težino, kad
nepėsčias vyras sėdasi į balną,
išmokęs nesipeikti senatve.
Kelelis dunda,
dulkės debesėlį kalia
ir netgi ne bėda,
kad žirgą pakeitė lazda.