*184808072020

taip
aš tėvas lentutės,
tėvas plytos ir malkos,
senelis palėpės grindų,

taip,
mano rankose žirklės
reikalaujančios lentutę
atsiduot už pratrintą laiką

taip,
aš vienas meistrų,
kur iš nieko stebuklą,
ir ką?

aš sūnus,
tėvo, tuštuma
vietoj akies

ir paslaptys jo,
esą jo ir netiki niekuo
ką po jo kartu išgalvojau.
*

Esu dievas Redaisui,
kai žvelgia dangun
beklausiąs - už ką?

O pečiais gūžčioja debesys.
Taip, vienas kartos,
kuri be savo visatos, kitos,

apsieiti, nedrįsus
neturėjo kalbos

ir žvelgia motutė
į drobulę ant rankų
it iš dangaus,

be sūnaus,
korpusu žemę
ko nežinia įtaikęs

*
„-Paleidau tave“
taręs, žinai melavau,
ir baudžia kartu

ir šaretu, kartu
ir palūkanom ir
tavim

„-O ko mes nematę? „
kai tu traukinių doke,
pagaliau išdavei,
esąs mašinistu.

Tai ir vardą
kokį ištarti, žinojau
Kleopui,

jog sužadintų,
senojo žvejo
lūpų šiūūpsnį.

„-aha. iš ryto“
tarė dviem nesusipažinusiems
draugams.

ir pasiūlei lyšną
papirosą. tik akį - mirk
ir raitos it iš stebūklingosios dėžutės

-čia kartą, pats stovėjęs,
rodos visą amžinybę klausiau,
gyvenimas kas - kančia ar laimė?

Ir atspindį įmatęs -
skitunen ogolb okein
maniau, jog Viltį jau regys.

- O buvo dramos nukrypimų.
gi ginčijas dar vis, ten po dešine
matei tik šviesą, ar kūne mirtį?

ir viskas dingsta.
*
*

aš pabudau ir vėl tikėjausi,
radęs atsakymą, klausiau,
kodėl mes čia klaidžiojam pasauly

it netikėtos valios vedami
it dangišku tikėjimu
į anapus nešami

O pradėjome visi mes
tik kai broliai, dukros
ir susitikome kely

Kuriam tris kart į medį,
neesam svetimi
dar tris, už tai kad vis tikiu

atsakymas, šviesa, ir dausos -
tu esi?
tikrove?

184708072020
Sixto Diaz Rodriguez
BB King