Ne poezija, bet Tau!

Sustabdžiau prie šaltinio save
ir galvoju, kodėl ir iš kur jis čia teka.
Užmurzoti visi vandenynai,
ežerai užmurzoti
ir upės atrodo
skuba pabėgti nuo savo nelaimės.

O šaltinis šis
tartum Viešpaties Žodis –
nežinau nei kodėl, 
nei iš kur jis čia teka.
Tik kažkur (gal iš Biblijos, gal?) paskaičiau –
Žodis buvo pirmiausias.
ir VISKAS iš JO.

Betgi, Dieve, ir Žodis murzoja. 
Kaip skaudu,
kad ir mano burnoj
susimurzos.

Negersiu Tavęs, Šaltinėli.
Pasiliki Šventove
ir šitokį pažadą mano laikyk!
Nesiplausiu savęs Tavimi
kad išliktų gražiausias dalykas,
kurio gal nėra.