Rašyk
Eilės (73386)
Fantastika (2195)
Esė (1497)
Proza (10379)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Svajonė Išnerianti Iš Jūros

Tenai, kur melsvos jūros bangos,
į krantą daužėsi lyg stangrios krūtys į krutinę mano,
sapnuodamas aš pamačiau SVAJONĘ baltą,
iš jūros išneriančią lyg dievų undinę...
Dievų aistros ištroškusi, mana širdis karštai ledinė,
jos stangrų, vėsiai šlapią, jauną kūną,
kraujuotom gyslom gašliai apkabino...

- Mylėk karštai... - SVAJONĖ ištarė aistringai,
- Sustingusi kraupioj gelmėj,
kliedėdama visur tavęs jieškojau,
vilties netekdama svajingai,
kiekvieną naktį tik apie tave galvojau...

Karštom, suskeldėjusiom lūpom,
nurydamas geltono smėlio skonį,
smėlėtas, pasakiško grožio kojas,
jai bučiavau...
lyg tirpstančio medaus, šaltoj žiemoj, laižyčiau korį...
Sužvarbusiom vienatvės rankom,
aksominės spalvos krūtis, bauginančiai trapiai suėmęs,
čiulpiau aistros sukeltą drebulį vidinį,
drėgme alsuojančia burna paėmęs...

SVAJONĖ, mano svaigią galvą,
pulsuojančion krutinėn stipriai spaudė,
ir vyriškumo ašį savo klubais apkabinus,
tarytum krentančias dangaus žvaigždes,
iš meilės nupintais tinklais aistringai gaudė...
Garsai, ištrykštantys laukiniu aidu,
į tolį skleidėsi baltom putom pavirtę,
o mes ilgai gulėjom dar nuogi apsikabinę,
baltam pajūrio smėlyje girtai nuvirtę...

Kai saulė leidosi lėtai už jūros,
skandindama tamsoj pritvinkusį auksinį diską,
vis dar ieškojau dingusios baltos SVAJONĖS,
tačiau, kas kartą vis baisiau suprasdamas žinojau,
jog savo sapnuose tiktai patyriau viską...
2020-07-31 18:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą