žvilgsniai. langas nr. 29

* * *

paežerėj
ašaroja mergaitė –
ją ką tik po barnio
paliko augalotas
juodbruvas
juodu brangiu žirgu

ji stebi vogčiom
senjorų porą:
tylūs
priaugę prie saulėto pakloto
deda avietes
iš indelio
viens kitam
tarp lūpų

lyg būtų
devyniolikos



* * *


kuosos
palei Cvirkos postamentą
sunerimsta

smeigiančių akučių būrys
praneša
darbininkams
kažin ko
ieškantiems šaligatvy:

tik pamėginkit
šį vyrą nukelti –
užkaposim



* * *


vargu ar pamiršiu
kaip trūkčioja
turgaus moterėlės paakiai
kai ištariu
kad pirksiu
senus
melchioro šaukštus –

gal ir ji
kaip mano tėvai kadaise
gavo juos
vestuvių proga