* * *
paežerėj
ašaroja mergaitė –
ją ką tik po barnio
paliko augalotas
juodbruvas
juodu brangiu žirgu
ji stebi vogčiom
senjorų porą:
tylūs
priaugę prie saulėto pakloto
deda avietes
iš indelio
viens kitam
tarp lūpų
lyg būtų
devyniolikos
* * *
kuosos
palei Cvirkos postamentą
sunerimsta
smeigiančių akučių būrys
praneša
darbininkams
kažin ko
ieškantiems šaligatvy:
tik pamėginkit
šį vyrą nukelti –
užkaposim
* * *
vargu ar pamiršiu
kaip trūkčioja
turgaus moterėlės paakiai
kai ištariu
kad pirksiu
senus
melchioro šaukštus –
gal ir ji
kaip mano tėvai kadaise
gavo juos
vestuvių proga