Aš atiduosiu savo laiką dovanai tau,
Nors nežinau, kur kelias mudviejų nuves.
Vaivorykštės žieduos džiaugsmus surinkus
Sugrįžusi namo dalinsiu juos.
Akim rašysiu tau eilraščius ant smėlio,
Sakydama, kad esam artimi.
Pamiršdama netobulumo tylą
Įsivaizduosiu, kad išliekam savimi.
Ir tu. Ir tu skaitysi, kaip banga atspindi mūsų veidus,
Palikdama šešėlius praeity.
Ir tyliai tau beglostant mano plaukus,
Mes pasiliksim laiško vidury.