Ant mano gležnų rankų

Virš pušies ir klevo
Vėjas musę gaudo,
Man aguonos šypsos,
Bet jos liūdi, nes nematė,
Kaip šiemet gražiai
Pražydo vyšnios.
Paukščiai dangų karpo,
Bet kodėl jūs paukščiai
Nenutūpiat ant mano rankų.
Jei nutūptumėt sekundei
Pasimelščiau dangui, upei
Vieversiui, gegutei.
Skruzdėm pasimelsčiau,
Taip, ir tai, kuri dabar ant mano
Kojos vaikšto.
Taip ir bitei, tai kuri vaikystėj
Negailėjo man geluonio,
Ir vaikinui, kurs mane įskaudino
Gal būt, net ne iš noro.
Pasimelsčiau gamtai, dievui,
Sau, o gal ir velniui.
Viskam, kas pasaulyje man suteikė
Euforija/agonija.
Kas apskritai man suteikė
Jausmus.

Tik jūs nutūpkit
                            ant mano gležnų rankų.