Baigėsi niūri žiema, o dabar jau kalasi gaivi žolė pro sunkų žemės paviršių. Kaip greitai bėga laikas! Rytais paukščiai čiulba gražiausias melodijas, ir nesuprantu: kodėl jie visada tokie laimingi ir rytą pradeda giesme?
Kurčias žmogus žiūri pro langą ir, nors nieko negirdi aplink save, net ir paukščių čiulbėjimo, juokiasi, visiems dalina savo šypseną.
Kodėl mes, žmonės, turintys viską, vaikštome susiraukę, dalinamės negatyvu ir kitiems gadiname nuotaiką?
Ar jauti, kaip kvepia pavasariu? Nusišypsok, ir diena bus šviesesnė. Jei skauda, žvelk tik į priekį – skausmas praeis, viskas bus gerai. Tikrai, nemeluoju, viskas susitvarkys, tik svarbu, kad pats tuo tikėtum. Jei saulė dabar atrodo blanki, po kurio laiko ji bus pati ryškiausia. Viskas keičiasi, ne tik aplinka, bet ir mes.
Tikėk savimi. Juk tu gali. Tik nepasiduok!
Įkvėpk kitus, suteik jiems prasmės, naujų spalvų, o gal tik pasakyk paprastus žodžius: „Ačiū, kad esi! “