Kokie mes vieniši

mes  vaikštome kartu tabūnais
iš restorano į kavinę nedagėrę alkani
iki isterijos dejuojam vienas kitą skundžiam
paverkti galim bet kada nors nesam mušami

kokie mes vieniši!?..

pykstamės  mušamės atsiprašinėjam
pagyriomis ir vėl dainuojam suartėjam
sprendžiam visos žmonijos problemas
tiktai nežinom kur akimirka kita nuves

kokie mes vieniši!?..

sutinkam nesipraususius apsiryjančius svečius
kokteiliai melagysčių pas parsiduodančius draugus
o damos gulasi prie šono su bet kuo
svajojam ir dainuojam  ašarojam tikimės kažko

kokie mes vieniši!?..

ant pilvo šliaužiam prie svetimo turto
prakeikiam  visus su brendžio taure vietoj jogurto
su buteliu rankoj lovoj ir vonioj
tik neišlaistyt  tik neatsilikt nuo kitų kai  gaujoj

kokie mes vieniši!?..

mylimos draugės kurioms mes  tarnaujam
lengvai tartum šeichai haremus mes mainom
nors kasdien  mindome vienas kito kojas
paryčiais vėl pabundam  tik vienatve užsikloję


kokie mes vieniši!?..

kaip kibiras senas šuliny paskandintas
ta vienatvė lyg prie karsto šmėkla sulinkus
tos žvakės jos dega atrodo lyg choru
o užgęsta po vieną ir niekas neklausia ar  nori

Kokie mes visi vieniši!?..

reikia kristi lietumi į rugių lauką kai groja žaibais
persirgti sausra kaip maru cholera raupais
ir kai  išeinant iš komos vėl gyvenimas duris atvers
gal pabėgs ir vienatvė aplytais  laukais