Vėl laukiu tavęs.
Ir tavo žodžių.
Ir apkabinimų rytoj.
Širdy tik išsiskleidus rožė
Apsimeta, kad susitiksim tuoj.
Pabodo laukt Tavęs...
Savęs... Ir mūsų ryto,
Bet jau kitaip aš negaliu..
Visi keliai man uždaryti,
Ir mano mintys su tavim.
Tik mano mintys...
Vis dar šaukia. Ir laukia nuolatos tavęs...
Apsimetu, kad nesulauksiu:
Ateik, nes nežinau, kaip
Aš gyvensiu be tavęs?!