Rašyk
Eilės (73719)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10405)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Perspėjimas: Aš parašiau dar vieną kūrinį Rodakinos nektarinų tema! Kodėl gi ne, mano mielas skaitytojau? Vos XXX žodžių, tiesiai į Word’ą. Tai mano žudikiškų instinktų atradimų traktatas, maniakiškų eksperimentų ir patologiškų receptų sintezė. Pavojingas kūrinys, manau, parašytas paranojiško genijaus. Galbūt jis nebus giriamas man vis dar esant gyvam, bet vieną dieną, kai žmonija pripažins milžinišką mano literatūrinį potencialą, šis kūrinys bus spausdinamas visur ir mokomas mokyklose. Ir nė viena diena per anksti. Galbūt, po kiek metų, šis kūrinys įžiebs skerdikų revoliuciją trečiojo pasaulio lūšnynuose. Klausimas ne ar, bet kada. Ergo: mano rašliava! Galite net neskaityti kol kas, ji lauks jūsų, mano brangus skaitytojau, čia, rasyk-el-tė kanale! P. S. Geriausia skaityti prie žvakės šviesos…

***

Man reikia nustoti valgyti mažus vaikučius. Bet jie tokie skanūs! Jų mėsa turi tokią saldžią, prašmatnią, skanią tekstūrą, su kuria niekas negali lygintis. Jie kvepia aliejais ir turi tokią išlepintą odą, sluoksniuotą turtingais riebalais tarsi pati delikačiausia pyrago tešla. Virtuvėje, jie yra magiški.

Ji, mano šviežutėlė auka, vadina mane vardais: tu kanibalas, tu monstras, tu beprotis.

Feh.

Sveika atvykus į mano skerdyklą, Rožiagalve! – aš tik džiaugsmingai sušunku. – Atleisk, kad viskas taip apleista; pardon dėl viso šito kraujo, ir nekreipk dėmesio į žiurkes. Žinoma, jeigu būčiau pagrobęs tave, Rožiagalve, vėliau, būčiau turėjęs laiko šiek tiek prasišluoti, šiek tiek pasimazgoti, šiek tiek nupoliruoti kriucifiksą, galbūt papuošti sienas senais paveikslais. Patikėk manim, niekada nebūna taip ypatingai netvarkinga; tiesiog buvau užsiėmęs. Vos vakar pagavau vieną mažą berniūkštį, todėl čia ir kvepia jo kūnu nuo vyryklės.

Kaip Jėzus, mūsų Viešpats, sakė: Valgykite mane, ragaukite mano kūną, gerkite mano kraują. Pažinkite mane, absorbuokite mane, ir būkite išgelbėti. Koks mūsų Dievo sūnaus vaišingumas! Bet, Rožiagalve, leisk man pasisakyti: neįmanoma valgyti gerumo; neįmanoma gerti teisingumo. Arba mirsi iš alkio patenkintas, arba gali užkopti ant kalno į šeimyninį bistro.

(Aha! Nuryk! Dabar kramtyk. Tik nespjauk… tegu mano sėkla užkimba ant tavo dantų, pajusk tekstūrą… labai gerai… pajusk krapų priemaišas, pajusk sumaltą čarnušką… juk ne taip bjauru, Rožiagalve? Būtent. Dabar praryk… Koks troškulys! Koks apetitas! Skonis tarsi vyšnių, tarsi pelėsiu aptrauktos žemės, hm?.. Skonis begalinis. Gali tiesiog panirti į jį. Tai vitaminas S, Stebuklas, o ne košeris. Pajusk jį. Žvaliau! Žiaumok!)

Leisiu tau, Rožiagalve, žinoti, kad jau visus metus mintu gryna mažų vaikučių, kuriuos pagavau keliaujant iš darželių namo, sultinga dieta, kuri niekada man nėra sukėlusi pilvo skausmų, vidurių užkietėjimo, dujų susikaupimo, letargijos ar kitų Atkinso dietos simptomų. Pažvelk į mane, Rožiagalve! Pažvelk į šias rankas! Aš stiprus! Kupinas gyvybės! Energijos ir jėgos, kurios anksčiau stokojau! Jie, tie maži vaikučiai, yra jaunystės fontanas, tie skanūs, baltymų prigrūsti, minkšti vaikučiai!

Tu, Rožiagalve, turi mano, kaip džentelmeno, žodį: aš prižadu tavęs nevalgyti. Bet laikas klausimams ir atsakymams, kodėl tu čia, bus vėliau. Istorijos, pokalbiai, filosofija ir geras maistas – tai dėl ko žmonės gyvena. Aš apsvaigęs nuo susijaudinimo, Rožiagalve! Tiesiog nenustygstu vietoje.

Bet pažvelk į šio Rodakinos nektarino spalvą! Pažvelk, kaip sultys išreiškia save, peiliui slystant į jį. Taip švelnu, taip turtinga vitaminais. Koks charakteris! Čia tau, Rožiagalve, ne nusistovėjęs maistas, ne greitas maistas, ne plastikinis maistas, ne dujomis pripildytas, steroidais įšvirkštas, atomine radiacija apšvitintas industrinis maistas…

Dabar aš klausiu tavęs, Rožiagalve: argi ne mano misija, ne mano pareiga, ne mano pašaukimas yra gaudyti mažus vaikučius? Kaip aš galėčiau grįžti prie kalakutų, badu mirštančių sniego leopardų, aštriasnapių plikųjų erelių, delfinų ir medūzų, banginių ir gigantiškų kalmarų, ir karštų žirafos vaikų saliamio? Štai didžiosios beždžionės krūtinė, nulupto zebro šoninė… jau minėtos žirafos kaklas, kalnų liūto filė, stebėtinai skani Komodo drakono uodega.

Mano problema paprasta: aš ėdu mažus vaikučius. Negaliu to nedaryti. Aš trokštu to, Rožiagalve, aš trokštu skonio. Aš klausiau Kūrėjo, kodėl aš turiu tokį polinkį, ir konsultavausi su filosofais, ilgai ir sunkiai: ar aš tiesiog blogas? Ar gėris ir blogis egzistuoja? Ar žudymas visuomet klaida? Ar galėčiau valgyti nusikaltėlių kūnus, tarkime, ar vis tiek būčiau vadinamas, tavęs, Rožiagalve, monstru? Ar problema mano unikalūs ir sudėtingi apetitai, ar mano nesugebėjimas juos kontroliuoti?

Bet, Rožiagalve: aš negaliu pakęsti tų prakeiktų Rodakinos nektarinų! Aš negaliu pakęsti delikačiai kameralizuotų briuselio kopūstų. Bulvių plokštainis kelia man pasibjaurėjimą. Putpelės, prikimštos savo pačių kiaušiniais, mane vimdo. Jautiena man kelia nuobodulį, meduje troškintas kumpis man varo depresiją, nugarinės kepsnys man yra tuščias kaip tofu… Bet tau, Rožiagalve, dovanoju Rodakinos nektariną už simbolinį eurą (bet nemanau, kad dabar esi pozicijoje, kur pinigai svarbūs). Jis užnuodytas strichninu, ir tu turėsi jį suvalgyti, nes neturi pasirinkimo, taip likimas lėmė, ir aš už jį neatsiprašinėsiu…

Ak, Rožiagalve, tu negaluoji. Ar apsisiusiojai? Ak, tikrai. Ir tavo didelės ausys, jos linksta tarsi vystantys kopūstai. Tavo lūpos pamėlynavo ir tavo maži oro įtraukimai per burną darosi silpnesni ir retesni. Aš netgi pastebiu, jeigu leisi man išsireikšti, Rožiagalve, šiek tiek seilių, kurios kaupiasi tavo burnos kamputyje.

Tu ir aš esame meilužiai, Rožiagalve – pavydūs Rodakinos nektarinų meilužiai. Šefas ir gurmanė, gėlynas ir bitė. Aš neįtikėtinai džiaugiuosi pabaiga, kurią man suteikei, Rožiagalve. Herojų mirtis mums abiems. (Leisk, dėl Dievo meilės, ir man atsikąsti to uždraustojo vaisiaus!) Pasimatysime Valhaloje, hm? Ar kokioj auksinėje menėje, ar kokioj degančioje duobėje? Ar nori pasišildyti šalia manęs, mano desadiškoji heroje?

Adieu, kol kas, ir Voilà!

2020-07-16 07:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-27 20:55
Tiffany neskaitant šuns
1. Kliedesiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-20 15:55
Zibintininkas
Fui, psichopatologiškas turinys - kartais būna genialus dalykas, bet meninė raiška pretenzingai naivi.
Pvz., pasiskaityk, kaip R. Gavelio veikėjas mėsinėja Lolitą, bandydamas tarp žarnų ir mėsgalių atrasti sielą.... O čia turinys tik tematiškai neva "šokiruoja" dėl įvaizdžių, bet kur ta kalbos ekspresija?
Nekęsk, geisk, būk gašlus kaip Markizas de Sadas, kaip Rimbaud. Tik nebūk drungnas...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-20 08:15
languota
3++
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-19 10:03
Damastas
Gera rašymo kokybė, trenkčiau lauk tik tuos visus "hm". Perspektyva išlaikoma, intriga vystoma nuosekliai, kažkuriam lygmeny daužomas nusistovėjęs sąmonės davatkizmas.

Antra vertus atsibosta kulinarinis leitmotyvas, parašyta labai jau vienpusiškai, nėra pojūčio, kad už visko būtų daugiau minties, apart pastangos bukai šokiruoti.

4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-17 22:49
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-16 11:45
neberijus
Pritariu Luizai. Nors tu kanibalu aš jau prisisotinau, kad ir skaitydamas  G. Dženigsą. Už juos mažinčiau įvertinimą, bet kas aš toks. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-07-16 11:38
Luiza Šarlotė
Kodėl šis kūrinys ne konkurso skiltyje? Primenu, kad pagal konkurso taisykles "vienam vartotojui, viename etape leidžiama publikuoti ne daugiau nei tris kūrinius."

Kanibalizmas man ne prie širdies, net šiek tiek vimdė, bet patiko kūrinio raiška, jos išpildymas. Pagirtina, kad autorius yra raštingas, neradau gramatinių klaidų, tiesiog stebiuosi neatsistebiu. :) Taip pat džiugina žodyno turtingumas, taisyklinga kalba, emocinės įtampos išlaikymas. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą