matau
tiek kiek iš sapno užstringa
po ryto lietaus
lango kvadrate šviesos apskritimas
suabejoju
ne ta vasara ne tie debesų raštai
ne tie bijūnai iškritę
iš pumpurų lizdų
ar tu karalius
su nuopolio ženklais
tu nieko nesakai ir aš suabejoju
ar vaivorykštės apglėbia
dangaus kupolą gal tai arkos
vartai vėjams
išeinu į kelią ten
beržų guotai ir jūržolių kvapas
palauk dar
paklaidžiosiu tarp alfos ir omegos
nes ničės mirė tegyvuoja karalius
gyvybė pumpurų lizduose
ir mano langas pro vėją