Nuoskauda

Štai čia stovėjo lova, štai ten spintelė
štai čia kabėjo nuotrauką su saulę
štai ten... likau aš pririštas prie stalo,
o štai tenai... aš primuštas buvau

Tėtis nenorėjo, juk jis tik mokė
aš pykau ir pykstu, bet atleisti reikia
jis juk miręs, buvęs karčemoj
motina išėjo, o aš likau gimtuos namuos

Praėjus mėnesiui buvau pašauktas
aš tylėjau, aš bijojau žodžių
man buvo vos šeši ir aš žinau
turėjau atsakyti, bet likau

Dabar praėjus daugel metų
galiu aš teigti, kad buvau bailys
tačiau gyvenimo, juk to pamiršti negaliu
kad ir kiek skaudu, kad jį aš gyvenau

Tai nuoskauda verta tik cento
tada viskas buvo tarsi ėjimas
ėjimas šachmatų konkurse
tarsi šachas pasikartojantis kasdien