rašyk.lt: Kūriniai / lalumiere / Vėjo balsas nugulė gyvenimu

Užnugaryje šiūrenančių nendrių kalba
kreipiasi į mane vėjas,
Bangos supasi, linguoja nugulusias smiltes,
tačiau manęs šiandien neliečia.
Kalbuosi su senu tiltu, kūnas tampa juo, tik
niekas ant manęs nevaikšto kaip ant tilto,
Išskyrus patį gyvenimą, einantį ir einantį
manimi su lyg nauja diena.

Blogas komentaras Rodyti?

2020-07-07 15:19

varna

rūkas virš tilto
skaidri ir balta nutolo mergaitė

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-07-06 22:25

gogo

jums reikia vidinio redaktoriaus ir būtų nuostabu

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-07-06 19:09

lalumiere

ačiū už komentarus, pati jiems pritariu.
tai buvo emocijų pagautas, akimirkos kūrinys, kuris atpalaidavo mane tuo metu, jis neredaguotas, bet ir rankos nekilo redaguoti praeities.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-07-06 16:57

Nuar

Penkta ir šešta eilutės, manyčiau, geriau skambėtų, jei būtų pavykę išvengti žodžio "tiltas" pasikartojimo beveik greta.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2020-07-06 13:52

54496

Užnugaryje, šiurenančių nendrių kalba,
Vėjas kreipiasi į mane.
Bangos supasi,
linguoja nugulusias smiltis.
šiandieną tai manęs
neliečia.

Kalbuosi su senu tiltu,
kūnas tampa juo.
Tik niekas ant manęs nevaikšto,
kaip ant tilto,
išskyrus gyvenimą,
einantį ir einantį manimi
su lig nauja diena.
>>><<<
Rimtas pamąstymas, bet juk dar yra ėjimas į priekį.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas