liūdesy dubury nenuskęsk
kranto gaivis rūkais bepasiekiamas
saulės lukštas tiktai atspindys
kamuoliuką nuryk ir pirmyn
širdimi apglėbta ir apglėbusi
išlipusi
nendres
drebėdama praskleidi
kad tik vėl nepabustų tyla
žiedlapiais sėlini pievos ramybėn
su žvilgsniais kvapų tirštumoj
apsąla laukimas odoj įsikniaubęs
gyvenimas pamirštas
ant krūtų
laša
avietės