Gėlės rankoj anksti ryte

Rasotas rytas, draikos rūkas.
Gatve šlamenas mano mintys,
Lyg plikio pamestas perukas.

Lėtai einu, o gal velkuosi spėriai?
Sunku suprasti tokį klampų rytą.
Tarytum ėstų smegenis skėriai.

Už kampo parašyta kyšo „lių“.
Matau dar „vė“ ir katiną ant laiptų.
Jei bus atidaryta, aš nupirksiu tau gėlių.

Ir bėgsiu jas iškėlęs virš galvos,
Ir šauksiu tavo vardą garsiai,
Velniop, ką ankstų rytą žmonės pagalvos.

Einu gatve,   jau grįžta vėlės
Į kūnus miegančių žmonių.
Einu, o mano rankoj žydi gėlės.