Ir vėl ta nejauki tyla,
Prasiskverbia net pro mažiausią plyšį.
Mintis užpildo jūros bangomis,
Kurios vėl daužosi į širdį...
Akyse matyt lietaus lašai,
O kūną plėšo žaibo kamuoliai.
Audra nakty užklupus,
Kurios tu gaila... nematai...
O gal nelemta tau žinoti,
Kodėl nakty sudūžta laivas?..