Kaimo eilės

Žuvo mano draugas Petras Jaulys. Nieko prieš aš jį neturėjau, tik tiek kad jis buvo kvailas žmogus. Naivumu taip pat pasižymėjo. Nupirkau aš jam kartą saldainių dėžutę, kad nuneštų savo merginai Musei Kolinai. Tai jis ne tik kad saldainius suvalgė, žaltys, bet dar ir į galvą gavo nuo pačios Musės. O ji buvo kieta mergička. Lankydavo dziudo pamokas ir prilupdavo kiekvieną merginą savo klasėje. Kai užaugo iki moters, pradėjo lupti vyrus. Kažkodėl spirdavo į klyną ir pabėgdavo juokdamasi. Psichė kažkokia. Na, bet Petras Jaulys ją labai mylėjo. O ji mylėjo jį. Taip abu ir sutarė.
Kartą išėjome visi kartu pasivaikščioti po senų, nebenaudojamų fermų griūvėsius. Užlindome už baltinos raudonų plytų sienos ir išgirdome traškesį. Pakėlę akis supratome, kad seno supuvusio stogo sijos čia tą garsą tikriausiai ir skleidžia. Paskubomis perlipome krūvą griuvėsių, kad atsidurtume už buvusio pastato. Staiga sugriaudėjo lyg perkūnas ir visas stogas sugriuvo. Pažiro daug medienos likučių ir pūvenų. Dulkės užpuolė akis ir teko bėgti kuo toliau. Petras tada pasakė, kad likome gyvi tik stebuklo dėka ir buvo dėkingas už likimo dovaną. Na, man atrodė, kad nėra ko čia džiaugtis, nes adrenalinas ir baisumas mane vis dar buvo užvaldęs. Grįžome namo ir daugiau apie įvykį nekalbėjome.
Tai štai, po keletos mėnesių Petrą iš tiesų įveikė stogas. Bet ne tas iš fermų, o vietinis kiemo. Mat kai nesumoki laiku už paslaugas, tai stogas tave pakrato, kartais mirtinai. Petrui dėl to nepasisekė ir jis neteko garbės gyventi toliau savo suknisto naivaus ir kvailo gyvenimo. Musei liko tik liūdėti, kad neteko savo vaikino. Dabar galės kito ieškoti. Juk vienai jai spardyti nėra ko.
Manęs seniai niekas nematė nusiskutusio. Su barzda vyriškiau atrodau, nei be jos. Įsispyręs į šlepetes susiradau kambaryje savo telefoną ir išsliūkinęs laukan galvojau kam čia reikėtų paskambinti. Buvo liūdna dėl Petro mirties, bet kai neturi pinigų, nedaug laiko liūdesiui turi. Vaikščiojau po kiemą ir svajojau kad užkalbinęs merginą galėsiu jau nupirkti gėlių ir smagiai praleisiu vakarą.
Grįžau į kambarį ir įsijungiau pažinčių portalo svetainę internete. Susirašinėjau su mergina, kuri turėjo du vaikus, tačiau buvo išsiskyrusi. Gyveno ji už 50 km, o kadangi turėjau automobilį, tai valanda kelio netrugdė svajot apie pasimatymą. Nusprendžiau nedaugžodžiauti ir pasiūliau atvažiuoti šį vakarą. Mergina sutiko ir aš jau skubėjau ruoštis, nes buvo ketvirta valanda dienos ir vakaras jau čia pat.
Sėdau į automobilį ir užkūręs variklį spaudžiau tiek kiek leido gazo pedalas. Neilgai trukus kelyje pastebėjau sustojusį automobilį dešinėje pusėje. Norėjau apvažiuoti, bet padanga užkliuvo už duobės. Nespėjau nei sustabdyti nei pasukti vairo, kai automobilis rėžėsi į šalikelėje buvusį atitvarą.
Tai štai tokia mano istorija.