akimirka prieš laimę

akimirka prieš laimę nusprūs nuo alkūnės linkio
nukris sode obuolys
vienišas senis rūkys paskutinę cigaretę
prieš panirdamas į sapnų atolus

bandysim artintis prie užutekio
ten nuklydo mažieji ešeriai ir kuojos
tarsi piemens nesugaudyti ėriukai

ach ta laimė atsidusim ar lemta ją pažint
gal tik išpažinus nuodėmes
ir atradus išvirkščių raidžių raštą

mokysiuos jį skaityti
kol dar žiema gildančiai neįsiskverbė į sąnarius
kol baltaveidis mėnuo kybo virš laukymės
lyg nebylus banginis sapnų karalijoj

neprisimenu Nibelungų giesmės ir
dienų išdėstytų stačiakampiais ir rombais
jos išsitrynė iš atminties
akimirką prieš laimę


p. s. šis eilėraštis pakoreguotas ir skelbiamas iš naujo