Karščiai nesiliovė. Adomas lėkė nelygiu suaižėjusiu asfaltu elektromobiliu paspirtuku į išsvajotą sodą . Sode buvo ji – gundytoja. Net pagalvojus apie ją, užliedavo šilumos banga. Jis spaudė greičio rankeną. Žaibu apakintas, vertėsi į griovį, šuktelėjęs – o dieve. Kažkas kojai, pade aštrus skausmas. Kai pasiekė savo išsiilgtąją, ji gulėjo ant plačiai išskleistos sofos kambaryje su užtamsintais langais, nugeibusi, tartum astilbės lapelis. Kvepėjo šeivamedžio žiedais ir kažkuo nenusakomu. Jos lūpose dar blizgėjo nenudžiuvusio edeniško vaisiaus sulčių likučiai. Ant stalo driekėsi išmėtytų kauliukų netvarka. – Tu viena? – Jis kažkur šliaužioja, bet neieškok – nerasi. – Regis susilaužiau padikaulį. Geriau jau būčiau – ragus. – Tik nesukelk taifūno, Adi. Čia ne Edenas. Čia vaisiai savaime neauga, juos reikia auginti. Tu retai pasirodai. Aš nusikaliau. Turiu teisę į mažus malonumus. – Man skauda – šlubčiodamas artinosi Adomas. Kažkur sproginėjo petardos, klegėjo vaikų balsai. Persikais kvepianti moteris tingiai ištiesė rankas, kviesdama į glėbį apsikabinimui. Lūpos, pravertos gelminiam bučiniui, skleidė alveolinį garsą: eikšščiagreičiau... na. Rodaminos vaisiai – net ne po eurą – puvo krepšiuose, o apie juos, zyzdamos iš pasitenkinimo, skraidė nuo karščio apdujusios musės. Kažkas žalia, slidu ir nepagaunama šmėstelėjo prieblandoje. Tik trumpą akimirką, žaibui blykstelėjus, nušvito kambarys ir vėl tapo drėgna, tamsu iki ryto. Tamsa geras ženklas: nesuskaičiuojami žvaigždynai plaukia ten paukščių takais, čia kranto smėlis vandenų ošimas ir mes, kaip apleisti sodai, neatskiriam kur nuodėmė, kur malonė, ar bekraštėje tyloje ar mūsų širdy blėsta naktis.
------------------------------------ žmogus ir jo moteris pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių*...
man tai čia atrodo, kaip žigala su moterimi
o kur čia tos nuodėmės? o gal čia jaunuolis, ir jau nebe tokia jaunuoliška moterytė "dievui" sutuoktiniui išvykus meilužį parsikvietė, ol tas dar jauna, hormonų audros, pationka patyrusios kalvos, tai ne smailiomis viršūnėmis kalnai-kūdos bendraamžės, kaulėtos tokios kurioms reik daug finansų, nes jų dar neturi, ir siekti siekti, kopti iki jų... o klynas dega...
nu va maždaug toks vaizdas- prasmės atžvilgiu, nematau nuodėmių, nebent sakau, vyras "dievas" o čia meilužiuks ant paspirtukus ir jau stipriai sužydus rožė, netoli žiedlkapių barstymo---
tik tada nėr nuodėmės vaisių atskleidimo, kas iš to gavosi?... kalbu apie pavadinimą, jis juk sukuria kontekstą.
išpildymas, geras, patiko ta poezija, tokia gyva, tos muisės, tie gendantys vaisiai. tie kvapai-aromatai, atmosfera sukurta darniai sklandžiai, DINAMIŠKAI.
4
Išplėtojimas nepakenktų minisiužetui. Trumpas sijonas tik pirmam įspūdžiui sukelti seksualu. Gelmė ne kiek ne mažiau įtraukia. Dabar regis, kad sustojote ties ta vieta, kur turėjo kas sumanyta išsirutulioti į rutulėlį.
atleisk, save nepervertinai straksėdamas ?
sode viskas vyksta ...žinai kokiam, kur žaltys sugundo moterį, o moteris, natūralu, savo Adamą, a jo...
jis dabar tave gundo, nejauti
Jau ne vieną konkursinį darbą paveikė erotiškai, kuo toliau, tuo labiau kaista atmosfera Rodakinoje.
Man patiko, nors iki galo nesupratau kas tas "žalias" buvo.
Isivaizduoju, kad toji gundytoja kokia išpopinta aptingus deivė, o gal Ieva. Ir ten žaltys tadu.
4
Net nežinau ką pasakyt, nerandu už ką kilstelt balą, nors skaičiau dusyk, o gal ir visus tris. Matyt, lengviau pastebėti krislą, nei rąstą. Čia irgi berods iš Knygos.
Twentysix
