SLEMAS Pragaro kančios esmė

Vienai dorai pilietei Onai,
jai mirus,
Dievas laido pasirinkt:
Ar jai keliaut į rojų,
ar amžiams pragare pradingt.
Pirmiausiai Onai rodo-
Rojaus sodą.
O Viešpatie! Kokia darna:
Prieš pusmetį mirusi Barbora,
su kažkokiu labai gražiu grafu,
choralus gieda bažnyčios chore,
o Baltramiejus,
užpernai iš žemiško pasaulio jis išėjo,
šalia gražios mergaitės,
mažyčius kryželius ramiausiai drožinėja.
Daug tokių, kurių Ona neatpažino-
porom arba po vieną
taikiai vaikštinėja po beržyną.
Taika. Ramybė. Nuobodumas...
Nerami mintis Onos galvelėj sukas:
Kaip būt gerai su Joneliu
po rožių krūmais...
Ona, smalsi tikrajam gyvenime ji buvo,
tai ir dabar, jau amžinybėj,
smalsumas tempė už liežuvio:
-Sakyki, Angele, kaip būtų man skaistykloj?
Palydovas-Angelas atsako Onai
-Skaistykloje, kaip Žemėje,
turi turėti blatą, kad gautum tą,
ką gundantys cherubinai žada:
turi turėti lankstų tu liežuvį,
antraip – jei nieko nepaskųsi-
esi pražuvus.
Kadangi Žemėje nebuvai tu skundikė
ir vyrui ištikima likai,
tai būsi tu Skaistykloje pilka pelikė,
geresniam būviui nepadės
tavo sutaupyti žemėj, pinigai.
Oną vėl smalsumas veda,
ir mintys sukas „Kaip tas Pragaras? “
Į pragarą, pro sunkių geležinių durų akį
pažvelgt trumpam Onelei teko-
Angelas šalia kaip statula stovėjo-
Pamatė Ona tai-ko niekad neregėjo:
Ant atlasinių antklodžių
nuogaliai ponai nuogom panom
ranka „slapčiausią skylę“ čiupinėja
ir pila į taures, o jos auksinės
šampaną, vyną net degtinę.
Ona Žemėje niekad
kito vyro, apart Antano, neliesta-
susigraudino ir pasirodė jai,
kad jos skylutė lyg šlapia.
-O, Angele, ar galiu aš patalan
su šitais vyrais?
Juk Žemėje tik su Antanu,
siauroj lovelėje ir tamsoje...
Angelas ramiu balsu Onelei sako:
-Ar protas, Ona, tau aptemo?
Tu nežinai Pragaro kančios esmės-
taurės tos, kur šnapsą pila-su skyle,
o tu iš viso tos slaptos skylelės
neturėsi...
Žiemgalos Bitė
2019 rugpjūtis