Žalia kaip žvilganti žolė,
Šerkšnu pilkuojantis akmuo
Ir juodvarnis tuščioj žydrynėj,
Tik lapkričio tyli daina
Mirtis be žodžių tik byloja:
Nepriėjai dar pabaigos!
Miške kad nepaklystum, štai deglas tau
Ir kelias atgalios -
Namai juk laukia
Ir džiaugsmo ašaros,
Aukštyn iškeltos galvos išdidžiai,
Pavasarį jau paukščiai gieda,
Jau medžiai apsirengė žiedais!
Mirtie, dėkoju ta tau, kad išvarei
Dangun vidur žiemos
Ir žvaigždele šypsosiu - šviesiu
Pro šalį kur eisi jei -
Užsuk -
Arbatos ar kavos...