per lietų

 

ateinu pas tave per lietų
tu užsikniaubęs ant stalo
rankos tos rankos kurios
apkabinimus užrašo
žingsneliais nuo durų iki smilkinių

kalbam apie kažką
aš nieko negirdžiu
tik kaip slysteli stalo paviršium
kvėpavimas
kaip apvirsta grafinas

_ _ _ _ _

ateini pas mane per lietų
aš užsikniaubusi ant stalo
rankose popieriaus lapas
iš apdaužyto spausdintuvo
su tavo žodžiais
ne man

kol švilpteli iš laiptinės kaimynas
kad vėl palikau praviras duris
ir dėl to aš vėl metus su juo
nebesisveikinu