šiandiena
jau galiu
pažvelgt
į ateitį
bus vakaras vėlyvas
lis lietus
ir vėjas stūgaus
tau prie lango
monotoniškai liūdna gaida
vienatvėje
tu prisiminsi
mūsų pasimatymus
skaitysi šias eilutes
jos apie tave
jei dar gyvensiu
tai žinok būsiu nurimęs
man nieko nesakys
ta tavo šaukianti
liūdnai vylinga šypsena
toks sužeistas buvau
taip pasiilgęs
kai išėjai
ne per duris
į savo liūdną tylą
per mane