***

.. kai lis
lietus
barbens
lašai
krumpleliais
krištoliniais
į mano miesto
liūdinčio
užmerktus
langus
naktyj
sapnuodama
galiukais
pirštų
tarsi katė
pripėdinsiu
užšoksiu
ant palangės
tarsi katė
glaustysiuos
prie tavęs
per stiklą
išglamonėsiu
mylimas
akis
pilnas
lietaus
ir liūdesio
šnabždėsiu -
liki...
bet tai tik
vizija
sapnais
nulyja...

vėl naujas
rytas aušta
dar vieną
dieną
tyliai
melodija
išaudžia
ilgesiu
dygiu -
tyliu...
----------------
vėl pabundi
galiukais pirštų
prie lango
pėdini
ruduo
ir medžiai stovi
nusiminę
kaip tu
nuogi
liūdni
nes semia
semia
mūsų
praeitį
tekėdamas
stiklu
gal laikas
gal
vanduo…