Išprusimas

kaip sakydavo dalai lama
nėra jokių kelių į laimę
pats kelias yra laimė

sienose dekoruotose knygomis
prustas skraido kaip biplanas
dar vadinamas dvisparniu
lėktuvėliu - kažkoks popierinis jis
bet labai išprusęs

pozneris visų pamaldų pabaigoje
nesiliauja jį mums cituoti

kamiu šokčioja kaip saulės
kamuoliukas pamuštas tenisininkės balerinos
sijonėliu trumpesniu už pavadėlį
kuriuo perrištas kūlverstukas

sartrą kankina šleikštulys
viskas siūbuoja ir dvejinasi

tarp hayavatos ir huxlio
iškirstas meataforų miškas
mirga smaragdo atspalviais
gyventojų sielos sukasi
aplink miesto sienas

konan doilis vaduojasi dedukcija
remarkas užsirašinėja pastabas

fiodoras paslapčiomis nuo
namų šeimininkės ir žmonos
neša parduoti paskutinę
šilko suknelę
vargšelė ji mirs iš sielvarto

štai iki ko nusirito didžiojo
lietuvos kunigaikščio palikuonys

galėčiau gyventi kaip prancūzas
važinėtis traukiniais kaip zola
galvoti apie ištikimybę trise
ir misti varlių kojelėmis

laikrodžiai neklysta
daug dienų nerašiau
ežerai sapnų fabrikai
akiduobės amžinybės eliksyru
spindinčios

užtat dabar kiekvienas
pagalvojimas apie tai kaip šešėlis
kurį nuo trijų kryžių
kalno į skirtingas puses
trys kryžiai meta 

po bet kuriuo iš jų
stovėdamas stagaruose
gali sugalvoti po vieną norą

kai leidžiuosi žemyn
sraigės kyščioja raguotas galvas
ir stebisi

koks nuostabus tas naujas pasaulis
kurį mums kuria
virusas karantinas ir gogo

nors imk ir žegnokis
matydamas kaip dalis tavęs
atsiskiria ir nužingsniuoja
tuopų viršūnėmis!