Rašyk
Eilės (73106)
Fantastika (2189)
Esė (1490)
Proza (10331)
Vaikams (2497)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Gražioji mano draugė
vėsiomis žaižaruojančiomis akimis...
Skrendu kaip bitė ant poliruoto,
spindinčio medumi sutepto tavojo stalo.
Siurbiu tavo nektarą –
šildantį, brangų malonumą.
Man tavęs reikia tiek daug,
nes žinau – niekuomet neužteks.
Žinau, jeigu prisisotinęs tavęs mirčiau,
dar tiek pat norėčiau.

Norėčiau daug, daug kartų iki mirties!
Nes jaučiu – temsta sąmonė, nyksta jausmai.
Tinstu tavimi, brinkstu lyg statinė, 
pūvanti nuo srutų,
kurios lipa rūgdamos ir putodamos į viršų.

Tavęs jau per daug,
bet tu dar dauginies,
atsivedi savo iliuzijų, baimių drauges,
iškabini per visą dangų
savo popierinius juodus slibinus.
Jie man atrodo tokie gyvi,
tokie atgrasūs,
tokie tikri, gąsdinančiai įžūlūs...

Kad tik aš tavęs,
nuo tavęs mirdamas, neatsisakyčiau!

Gal paliktum mane pagaliau!?
Leisk nors pažvegti,  į ką pavirto malonumas.
O tu dar spindi, vis spindi savo klasikiniu,
klastingu grožiu, netikrų brangakmenių akimis.

Tu paėmusi man į nelaisvę
ir saulę, ir spalvas, medžius ir vandenį,
javus ir augalus, net smėlį, kuris virsta tau stiklu.
Net meilę, kurią visada paverti neapykanta!

Kaip sunku kasdien nuo tavęs merdėti.
Manęs neklauso  nei širdis, nei protas, nei rankos,
kurios virpėdamos vis tiesiasi tavęs link.

Dieve, kur tu esi.
2020-05-21 11:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 23:57
gogo
poezija, kur tu esi
tikrai esi?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 19:49
neonas2
prie spintos spalvos. joje buvo spirito atsargos
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 18:49
neonas2
Skaitosi lyg pažodinis vertimas iš Oskaro Milašiaus. Turiu tokią knygelę pavogtą iš uošvienės niekam nerekalingo knygyno, kuris derinosi  prie viršelių. Mūsų negyvėliai girti nuo lietaus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 15:14
Laila
Su gilia prasme, įdomus kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 14:14
Luiza Šarlotė
įdomios eilės, tik kai kur glumino neatitikimai, reikėjo skaitant sustoti, grįžti atgal, kad pažiūrėčiau, ar nepamečiau minties. Kaip antai:

Siurbiu tavo nektarą –
šildantį, brangų malonumą.
Tinstu tavimi, brinkstu lyg statinė, 
pūvanti nuo srutų,

nektaras, virstantis srutomis nelabai rišosi, gal keisčiau srutas į raugą, kuris putodamas lipa į viršų - šią vietą man norėtųsi dar pašlifuoti, pataisyti. Pabaiga labai graži. Vien už ją 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2020-05-21 11:30
Atėja
Tu paėmusi man į nelaisvę
ir saulę, ir spalvas, medžius ir vandenį,
javus ir augalus, net smėlį, kuris virsta tau stiklu.
Net meilę, kurią visada paverti neapykanta!

Daug įdomių vietų, ypač gražus pavadinimas 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą