[vakarienė]

Molinį dubenį saujom
suskirdusiom rankom –
skystam srėbale matyti
pavargusio veido atspindį.
Visą dieną tyla mitęs
kalbinti daiktus,
godžiais gurkšniais gerti
kiekvieną girgždesį,
krebždesį,
šnaresį.
Kišenėse giliai pasirausus –
sudžiūvusios debesio riekės,
ir netgi vokus užmerkus –
visiems padalyti po lygiai.

Atsargiai pirštais surinkti
„pokalbio“ trupinį saujon
ir vėl tyloj uždaryti –
tyloj uždaryti jie saugūs.