tinklai

dar viena
skrisdama įkliuvo

ne utopija ir ne
antiutopija tai
tai tikrovė

ji giedojo giesmes
ir šoko oziriui

aš vien jau dėl savo
įsivaizduojamos profesijos
esu tik pasibjaurėtinas literatas
dar blogesnis rašytojas

savo žvilgsnį slepiu
po voratinkliais
iš kurių girdėti zvimbimas

tiek to surinkime plaukus
kurie irgi yra įkaltis

būdami be kaltės
kaip tie kuriuos trėmė
į sibirą išneškime šį karstą
nemačiomis kol apvaizda
skaito atverstą Antikristą

už kiekvieno žodžio
slepiasi po persirengėlį
po sakinio kiekvieno
kniaukimas ir cypsmas

kliudytos katytės
verkia serbentais
kartais kai jos pašoka
pelės nebedrįsta kvėpuoti

ir šičia toks tvaikas
tarsi būtų išlietos
dvi balos ir keturios
cisternos šlapimo

jis visus kaulus ištirpdo
aš ir pats
nenorėdamas išsiduoti
šlapinuosi į prezervatyvą

ne iš baimės iš reikalo
vaikštau pirštų galais
pasistypčiodamas

sakau tau - ne iš gero
gyvenimo
pasakoju tau nebūtas
istorijas
iš ten kur negrįžtama
iš nebūties

iš ten kur viskas
kas galėjo nutikti
jau yra nutikę