Aš matau tu nori pabučiuoti mane

aš matau tu pabučiuoti mane nori
šiandien  senamadiškai  gražus
juodas kostiumas su peteliške
laikomės mes  oriai
neprisimenam savus metus

apkabink geriau alyvų krūmą
patikėk ir kvepia jis geriau
aš šiandiena įspūdingai plačiapetis
vėl kaip jaunas šoku pagaliau

pabučiuok mane
ir apkabink geriau šią naktį
kitą pagalvę
jinai be seilių
nutekančiu protezu
neknarkia rami ir nesivarto
ji nesikelia neieško spintoje vaistų

apkabint geriau
prisiminimą savo
slenkantį iš mūsų  praeities
kas geriau
ar aš dejuojantis prie šono
ar lakštingalų sonatos po nakties

visgi susijaudini
kada ranka kaulėta
ieškanti pagalbos
vėl tave palies

aš matau vis tiek  tu pabučiuoti mane nori