Kalbėk tyliai

iš viso geriau neminėk
jos vardo
kažkodėl ji bijo viešumos
tai dviejų žmonių paslaptis
apie kurią nutuokia ir aplinkiniai
jie tik nutuokia
ir todėl mažiau pavydi.
jeigu paleisi laisvėn
ji gali nuskristi su tavo šauksmu
į rudenio darganas 

ji gali palikti tave vieną
jos nepririši kaip šuns
prie būdos
o jeigu pririši 
tai atėjęs nerasi
prisiriša pati 
neatplėši
tik su savo kūno dalimi
ją kartais gali išrauti
jeigu išrausi
gal net visą gyvenimą
vienatvės dykumą
sieloje pustys
karštai raudoną praradimų smėlį
jis tvilkys protą ir širdį
kol tu nesusitaikysi

tie saitai nematomi
tavo laimė suka savo lizdą
vaikystės medžių šakose
gali blyškiai spindėti
ir mėnesienoje
tu gali net jos nematyti
tik girdėti jos tylų alsavimą

žiūrėti į laimės veidą
yra neapsakomas
stebuklingas malonumas
viso gyvenimo prasmė