konservų fabrikas

obels šakos žalčiu per nugarą
šitiek žiedlapių būna
tik karo maro ir dingsmo metu
kai skarabėjus stabteli pailsėt
prieš pasiekdamas epogėjų

jūs neigiat tuštumą savo sapnuose
tuštumą kuri išsipučia
kaip kėdainių fabriko produkcija
sardinės skardinėje dėžutėje
inžinieriaus garino hiperboloidas
ar pilvas prisivalgius kopūstų

suprantu kad sapnuoju
deginamus mirusiųjų per epidemiją kūnus
vėjas pelenus į veidą bloškia
mano sapne žiedlapių pūga

moterys čia apsitrynusios
kaip kortos o suknios suglamžytos
laikas tįsta nustebusiais
miegančiųjų veidais
sapno sekundės virsta metais