Gyvas tas gogo, suprantama būsena, tik pasigailėk vis dėlto senų, leisk jiems pabaigti savo dienas savo būdais. ~Manęs nėra" tave vis užkabina, nes man vis peršasi, vis kirba nuojauta, kasd jūs iš esmės labai panašūs, vien tik iš išorės ir iš amžiaus - ne. Mažulyti tu, reikia tau geros mamytės
Nu, tikrai gerai tas liežuvis ir žibintai pakabinti, pavadinimas kažkoks eilėraščio trapus, jaučiasi, kad autorius taikosi juos , tuos žibintus, išdaužyti,yra agresyvus mentaliniam lygmenyje, o kaip žmogus labai jautrus, liūdesiu paženklintas nuo gimimo (lietaus), bet tuo pačiu ir pats juos juk rašo, sakykim čia lyrinio aš toks konfliktas gal, ir aš kažkaip du žibintus pamačiau, tai pavadinime, tik man gal atrodo taip, geriau daugiskaita būtų – žibintai, kaip šviesos simbolis, mokslas šviesa, kaip kokia laterna magika jie man tame eilėraštyje, šiaip labai šaukiasi toks tekstas interpretacijų.
Žinokite, gerbiamas rašytojau, kuris antras po manimi, o ne gerbiamas rašytojas, kuris yra pirmas, tai jei jūs irgi manote, kad žinote, tai tikrai, žinokite, tada nežinote, nes net nežinote dėl atyvacijos, kadangi aš nuo pat šiokios dienos ryto komentuoju, o jūs viską pasiimate tik sau, net ir gerbiamą rašytoją taikėte tik sau, o dabar viską, ir dar negražiai apie mane kalbate tada, kada vien apie kūrinį turėtumėte kalbėti, bet nebijokite, nes atleidžiu jums, kadangi esate rašytojas, o ir karantinas dar.
teisingoj vietoje savo mintysenas įrašei, į atliekų dėžę, vos susilaikiau neįvertinęs vien už tai plius dar tikiuosi miam prilips, aktyvavau ją visų jūsų dėlei ir siurbėlei, ne man vienam gerbiamoji skaitytoja juk, tekit ir šekit. prostuju nezemnuju.
vos gimusį išvarė į lietų. jie juk nemoka vaikščioti. o taip.
mama miam...
Žinokite, jums, gerbiamas rašytojau, nederėtų apsimetinėti, kad nežinote apie vaikų nevaikščiojimą vos tik gimus ir dar galit susilaukti bausmės, kad šitaip tokiai dienai parašėte, vien tik su ginklais ir akmenimis...