Susitikimai / tik tu mano lobis

tavernų durys atlapotos
iki paryčių
ūžia randais ant veidų
pasiglostymais tam kartui
apsikabinimų ieškojimais
lobio nežinomoj saloj
storulio slibino
kontūrais
romo butelių
nukritusios po stalais galvos
slibinų senų jūreivių 
čia irštva
yra ir gyvačių
klostuotais sijonais
ir norėtųsi nukirsti galvą
kam nors taip knieti
ir pagaliau ją pakabinti
ant sienos kaip interjero detalę
mūsų paklydimams medžioklių pažymėti
su ūsais dar vieną galvą slibino
prikniedyti prie įėjimo durų
patraukus už ūso toks būtų skambutis
tu užeitum su dar viena slibino galva
po pažastim atsinešus žiūroną
save atpažinčiau joje aš iš tolo
pražiodytum ją ugnimi
užsidegę gesintumėm vienas jau kitą
iki paryčių glamonėm
nebereikėtų tavernų mums ūžesio
savi tokie
ne svetimi
užgesinti
jau rytmečio saulėj gulėtume pajuodę
tarsi nuodėmingi nuodėguliai
iki kito karto
apsiriję lobių skrynios auksu
spindėtume iš vidaus prasižiotume
aukso raidėmis myliu
tave lyg ankstų rytą parašyta
būtume sudegę