Paukštis trugda miegot, mentam nepasiskųsi, nu nes paukštis. Da kiek kaku pridaro tos kregždės ten, kur būn. Balandžiai man irgi ne. Rapsodija?! O kas tas per daikts?! O kas grūdus daigin uždengęs rankom?! Pirk agroplėvelės Pabalių turgui. Agi, o kur Šiauliuose normalių kuprinių yr pirkt? Trečia strofa tai apie meilę arba ne, toks fifty-fifty. Va pabaigoj tai net audra netrugda sapnuot, kaip kregždės nesusiprant?! Nu parašyčiau 4, bet nerašysiu, nes aš suprantu ant kiek yr jautru numušt bendrą meno kūrinia balą, vot. Jei da kam reiks trumpos recenzijos apie neilgą kūrinį - rašykit privačiai, sutarsim už pigiai.
Baisiai gražu ir viesuliška nuo vidurio. Todėl nebe taip jaudinuos, kad nesumąstau, kas šiuo atveju tie "gegužiai" ir kaip jie santykiauja su subjektu.
Beje, pabaiga tokia nuostabi, kad joje būtina ištaisyt gruboką klaidą: ne "sapnuojant", o "sapnuodama(-s)". Ištaisius ir "tiktai" pakeitus į "tik", būtų super. :)
Juozas Staputis rašė apie bitę kupolo viršūnėje ir patiklaus medaus valgytoja rapsodiją.
ką reiškia matuotis sapnus? sapnai, tai naktiniai? tai metaforiškumą imituojanti nesąmonė ar neišlėkęs kamštis? kada jis sudygs, o kada pragys?
šitame mieste gatvė yra viena, kitos tik šungatvės. toks arterinis kupolas. keista, bet jame niekada nebuvo sangrūdų, nei kamščių, ypačiai iš aušros alėjos į tilžę. neskaičiuojant miesto dienų arba dienų, kai nevalomas sniegas. nejaugi šian pasnyga?
negi reiškiniai per karantiną tokie neprognozuojami.