Nuoga siela

Nekalta ašara tekanti nuo veido,
Išvaduoja sielą skendusia mele.
Tą akimirka, tokia laisva ji- lyg drugęlis,
Lyg plunksna sklandanti ore.

Tokia tyra, nuoga jos siela,
Ant veido jos tikri, nenupiešti jausmai.
Ji moteris, o vardo net nereikia,
Nes blizgančios jos akys išduoda viską,
Ką reikia mums žinoti apie ją.

Bet ši minutė baigia jau pranykti,
Kaip nukritęs lapas paskendęs baloje.
Ir nuoga jos siela bus vėl paslėpta,
Tarp melagingų kaukių, su šypsena tiršta ir netikra.