Mėnulis visą naktį mano mintį seka,
Pabėgti nuo Mėnulio ji negali.
Akis užmerkiu – negaliu užmigti,
Vis atsiduriu Mėnulio valty.
Bijau užmigti – bijau košmaro-
Jis savo pirštus iš sienos kiša,
Visus gerus sapnus išvaro-
Atvirom akim sulaukiu ryto.
Iš praeitis išnyra prisiminimai:
Negaliu palaidot jų, negaliu pamiršti.
Pilkas ir tirštas praeities rūkas
Kas naktį klaidina labirintuose.
Jau, rodos, - išeisiu į šviesą –
Paliks mane permatomos šmėklos.
Tik negaliu išlipti iš Mėnulio valties, –
Be irklininko, -
Pati saugaus kranto ieškau...
Žiemgalos Bitė
2020. 04. 24.